BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Rona

Iš dalies

rona ● 2018-06-09

Jei norėtum pamatyti, kokia tai figūra, reikėtų prieiti gerokai arčiau.
Už lango jau smarkiai pritemę, kambarys apsiblausęs ir pilnas sunkios tylos. Čia dar nepanašu į namus. Įėjus pro plono medžio duris išklerusia spyna matyti du bendrabučio tipo kambariai, vienas tiesiai - jis bus mamos kambarys - virtuvė, nes patogumų čia tik iš dalies. Po dešine tualetas, ačiū, Dievui, kad su durimis ir užraktu, o kriauklė iškart koridoriuje, tik įėjus pro silpno medžio duris ir užrakinus išklerusią spyną, kuri ir taip nežinia ar apsaugos šiuos namus kurie irgi tik iš dalies. Prieš einant į tą kambarį, kuris bus vaikų kambarys (o kadangi nėra vietos, tai bus ir svetainė) koja reikėtų prastumdyti pilnus daiktų maišus ir dėžes, nulupinėtus neaiškios spalvos tapetus.

Batų geriau nenusiauti batų, grindys baltos ir smėlėtos nuo dulkių, tapetų likučių ir žemių, nes nuo atvykimo čia dar niekas nebuvo nusiavęs batų. Šiame kambaryje, kuris yra didžiausias, vaikų kambarys ir svetainė prie kairio lango matyti figūra. Taip susiliejusi su siena ir palange, kad sunku atskirti kur prasideda viena ir baigiasi kita. Mergaitė dar nedidelė, tik prieš savaitę pradėjusi eiti į mokyklą. Ji dešiniu skruostu prisiglaudusi prie išorinės palangės ir žiūri į tolį, kur pro langą tamsoje matyti daugybė daugiabučių namų švieselių. Išorinė palangė iš skardos ir gana atvėsusi, kaip rudenį, o skruostas įkaitęs, todėl labai atgaivina. Kas pagalvotų, kad tokiu metu skardos gabalas gali šitaip guosti. Jos žvilgsnis sustingęs, atrodo, kad mergaitė ne nemirksi. Jei žiūrėtumėte gan ilgai, nesuprastumėte ar ji gali tiek nemirksėti ar ji sumirksi tuo pat metu kaip ir tu. Ji tik kartais prisimerkia ir žiūri kaip kvadratinės šviesos languose susilieja į blankius apskritimus, leidžia vėjui šluostyti ašaras. Gerklėje gumulas, pirmą kart toks didžiulis, kad tarpais ji tikrai nustoja kvėpuoti ir tik kai vėjas paglosto galvą, lengviau atsidūsta. Po kambarius vaikšto penkiais metais vyresnis brolis ir mama, jie nešioja daiktus, nesikalba, visos dėžės ir baldai, didesni už mergaitę, jeigu jie ją ir pastebi, tai mergaitė jų nemato. O iš tiesų visų veidai sustingę ir susikaupę ties kokiu nors darbu. Ji dar jaučia kojose sunkumą ir rankose likę įsispaudę maišelių žymės nuo kelių reisų vaikščiojimo tarp senojo buto ir naujų iš dalies namų. Tos dalie mergaitei labiausiai ir trūks.

Žinoma gaila trijų kambariu buto penkiaaukštyje už kelių kvartalų, butas turėjo atskirą įėjimą pirmame aukšte ir buvo statomas ketvirtas kuris būtų buvęs mergaitės kambarys. Asmeninis kambarys. Visi patogumai, balkonas ir savas gėlių darželis. Čia liko pasodintos darželio gėlės ir medis parneštas nuo upelio kranto, kurį visa šeima rinko, iškasė, parnešė ir pasodino prie įėjimo į namus. Mergaitė prisiglaudžia prie skardos kitu skruostu, kuris labiau sukaitęs, užuodžia medžius, gaivą po lietaus, jau beveik nieko nesimato.

Naujame kambaryje niekas nekvepia namais, o labiausiai trūksta aukštos figūros, bučinukų su ūsais ir barzda, kurie kutendavo jos kaklą ir visą veidą, nešiodavo per visus kambarius, supdavo aukštose supynėse ir ji norėdama jam pasirodyti prašydavo pasupti vis aukščiau, tvirtai laikydavosi ir nė už ką neišsiduodavo, kad baisu. Užsimerkusi ji atsimena, kaip tėtis sakė kad ją myli ir neleis jos niekam atiduoti, pasiims pas save. Pasigirsta beldimas, mergaitė krūpteli dar sustingusi klausosi suaugusiųjų pokalbio. Klausytųsi ir toliau jei jie kalbėtų, bet tvyro tokia tyla, kad suaugusieji tik pasisveikina. Mergaitė pagaliau atsisuką į kambarį, eina atsargiai link durų, lėtai deda kojas ir kiek susigūžusi stebi tėčio veidą, stengiasi neparodyti jokio džiaugsmo nei ašarų, jis paduoda mamai dar keletą krepšių iš seno buto. - Tik norėjau užnešti likusius daiktus, jei dar reikės kokios pagalbos, sakyk. Tėtis taip pat atrodo susigūžęs kaip niekad ir susinepatoginęs, paduoda maišus, prieš eidamas dar stabdeli, atsisuka, visi jį stebi, - Įdėjau jums uogienės, kad turėtumėt… Visi dar labiau sustingsta ir dar labiau nei iki šiol nekalba ir kai tik tėtis uždaro duris ir mama užrakina išklerusią spyną, visi grįžta prie savo darbų o mergaitė prie lango. Dabar gumulo gerklėje toks didžiulis, kad veržiasi ašaromis, plauna veidą, o veido nė vienas raumuo nejuda, ir gumulas nemažėja. Atrodo, kad viskas vyksta sulėtintai.

Tai pirmas kartas kai mergaitė suprato, kad gali kažko trukti. Iki tol trūkdavo maisto ar ramybės namuose, bet niekada taip labai netrūko kažko joje pačioje, niekada namai nebuvo tokie tik iš dalies.

Tai pirmas kartas kai mergaitė suprato, kad gali kažko trukti. Iki tol trūkdavo maisto ar ramybės namuose, bet niekada taip labai netrūko kažko joje pačioje, niekada namai nebuvo tokie tik iš dalies.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (0) : "Iš dalies"

Rašyti komentarą

Kategorijos

Archyvai